tuptas

tùptas sm. (2) Grd 1. vištų tupėjimo vieta, tupykla: Štiš, eikiat į savo tùptą! DūnŽ. Motin, varyk vištas į tùptą Šauk. 2. žr. tupta 1: Tùptas koks yr[a], toks, ale savo DūnŽ. 3. žr. tupta 2: Kai upėje neši bučių žuvims gaudyti, tai neškis daug šakų tùptuo įtaisyti, kad žuvės pro šalį nepraeitų Vg. 4. šnek. kieno nors susibūrimas, buveinė: Pas juos visada žmonių tùptas Dgl. Buvęs širšinų tùptas Rs.